Tau nereikia dar vieno metodo – Tau reikia suprasti, kaip veiki Tu

Gali būti baigusi koučingą, Reiki, Theta Healing, astrologiją, numerologiją, Human Design ar dar penkiolika kitų mokymų.

Ir vis tiek atsisėdusi galvoti:

O ką aš galiu pasiūlyti žmogui?

Kokį metodą panaudoti?
Kokią techniką pritaikyti?
Kurią iš visų išmoktų sistemų pasirinkti?

Tai nereiškia, kad mokeisi per mažai.

Dažniau – priešingai.

Tu taip ilgai mokeisi dirbti pagal kitų sukurtas sistemas, kad dar neturėjai progos pamatyti, ką gali duoti žmogui pati.

Čia prasideda viena įdomiausių ir unikaliausių Intuityviosios mentorystės dalių.

Tai ne dar vieno metodo mokymasis.
O gebėjimas remtis tuo, ką jau žinai, ką jauti, ką matai ir ką supranti apie žmogų – ir iš viso to kiekvieną kartą sukurti tai, ko konkrečiai situacijai reikia.

Metodas nėra problema

Nenoriu pasakyti, kad metodai nereikalingi.

Joks metodas nėra problema, kai jis naudojamas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Metodas gali duoti struktūrą, atpažįstamą kalbą, įrankius ir padėti pamatyti tai, ko anksčiau nematei.

Problema prasideda tada, kai išmoktas metodas tampa nebe įrankiu, o autoritetu.

Kai priešais tave sėdi gyvas žmogus, bet tu jau iš anksto žinai, pro kokį filtrą į jį žiūrėsi.

• Jeigu esi astrologė – ieškai atsakymo planetų išsidėstyme.

• Jeigu dirbi su Human Design ar Genų Raktais – žiūri į atitinkamus profilius.

• Jeigu išmokai tam tikrą terapinį modelį – žmogaus situaciją pradedi analizuoti per jį.

Ir pats metodas čia nėra problema.

Problema atsiranda tada, kai metodas pradeda matyti žmogų už tave.

Nes žmogus visada yra didesnis už bet kurią sistemą.

Ir būtent todėl ta pati technika vienam žmogui gali būti labai tinkama, o kitam – visiškai ne.

Intuityviojoje mentorystėje pirmiausia mokomės suprasti mechanizmą: kas iš tiesų vyksta žmoguje ir kodėl tam tikras būdas vienoje situacijoje gali veikti, o kitoje – ne.

Todėl mes nesistengiame žmogaus įrėminti į išmoktą metodą.

Mes leidžiame metodui gimti iš žmogaus.

• Iš to, ką jau moki.

• Iš savo patirties ir suvokimų.

• Iš to, ką pajunti būdama su žmogumi.

• Iš jo paties tikėjimo, pasaulėžiūros ir preferencijų.

• Iš konkrečios situacijos.

Kartais tam pasitelki prieš kelerius metus išmoktą metodą. Kartais – psichologijos žinias. Kartais – kūno praktiką. Kartais – vieną labai tikslų klausimą.

O kartais suprasi, kad nieko tavo iš anksto išmokto žmogui šiuo metu nereikia.

Konkretaus metodo scenarijaus tau net nebūtina turėti prieš prasidedant konsultacijai.

Jis gali gimti pačios konsultacijos metu.

Ir tai nereiškia darbo „be sistemos“.

Tai reiškia, kad ši sistema nėra pagrįsta iš anksto paruoštu scenarijumi.

Sistema yra tavo gebėjimas matyti, kas vyksta, ir iš to pasirinkti arba sukurti tinkamiausią būdą šitam žmogui šituo momentu.

Kaip iš tiesų vyksta pokytis?

Tam svarbu suvokti Intuityviosios mentorystės mechanizmą.

Čia pirmiausia mokaisi remtis savo vidiniu vedimu savo gyvenime.

Ne aklai tiki tuo, ką sako kiti.

Ir ne aklai tiki tuo, ką „jauti“ pati.

Bet išmoksti atpažinti, kaip priimi sprendimus, kaip tavo kūnas ir nervų sistema reaguoja į skirtingas situacijas, kaip kalba baimės, įsitikinimai ir projekcijos, o iš kur atsiranda aiškumas, ramybė ir vidinė tiesa, kuria gali remtis.

Tik tada šis gebėjimas perkeliamas į darbą su kitu žmogumi.

Tu klausaisi žmogaus ne tam, kad sulauktum momento, kada galėsi pritaikyti išmoktą techniką.

• Tu stebi.

• Klausi.

• Matai kontekstą.

• Atpažįsti mechanizmą.

Ir iš visko, ką žinai, moki ir jauti, pradedi matyti, kas reikalinga šitam žmogui šituo momentu.

Kartais protu pasiruoši vienaip, bet susitikimo metu supranti, kad žmogui apskritai nereikia to, ką ketinai jam duoti.

Kartais užtenka vieno taiklaus klausimo, kuris leidžia žmogui pamatyti tai, ko jis iki tol nematė.

Kartais prireikia kelių susitikimų ar praktikų ciklo.

Kiekvieną kartą darbo pobūdis kažkiek koreguojasi prikalsuomai nuo atėjusio žmogaus - nes tu nebandai “pritempi” žmogų prie savo metodo, o leidi jam “padiktuoti” tinkamiausią eigą ir būdą, kaip su juo dirbsi.

Todėl tavo metodas nėra kažkas, ką vieną kartą susikūrei „nuo iki“ ir nuo tada mechaniškai kartoji.

Jis gyvas. Intuityvus. Iš čia ir Intuityvioji mentorystė.

Jis remiasi tavo sukauptomis žiniomis, patirtimi, pajautimu ir gebėjimu matyti žmogų.

Ir kiekvienas naujas žmogus į jį įneša tai, ko negalėjai numatyti iš anksto.

Kodėl dažnai sunku pradėti, net jei žinai daug?

Nors sertifikatas suteikia teisę naudoti metodą, jis nebūtinai suteikia naują profesinę tapatybę.

Tu gali būti baigusi penkiolika mokymų ir vis dar jaustis taip, tarsi neturėtum teisės dirbti, kol nebaigei “šito, to ir dar ano”.

Arba gali pradėti – bet moki tik tiek, kiek buvai išmokyta.

Ir tada saugiau laikytis to, ką žinai.

Bet kartu atsiranda kita problema:

O kas, jei metodas nesuveiks?

Jeigu tavo pasitikėjimas remiasi tuo, kad turi “teisingą” metodą, jo ribos automatiškai tampa tavo ribomis.

O kai pasitiki savo gebėjimu matyti, suprasti ir pasirinkti, vieno metodo nesėkmė nebesugriauna tavęs kaip specialistės.

Tu tiesiog ieškai kito kelio.

Būtent todėl Intuityviojoje mentorystėje žmogus mokosi ne tik naudoti tai, ką išmoko, bet ir pasitikėti savo sprendimais.

Iš to ilgainiui gimsta autorinis metodas.

Autorinis metodas nėra sugalvotas atsisėdus prie balto lapo

Autorinis metodas negimsta, nes:

„Reikia kažkuo išsiskirti rinkoje, todėl dabar susikursiu savo 5 žingsnių sistemą.“

Jis neprasideda nuo marketingo.

Jis pradeda ryškėti dirbant.

Kai per praktiką su savimi ir kitais pastebi:

• Aš nuolat matau štai ką.

• Žmonės pas mane ateina su panašiais klausimais.

• Aš natūraliai užduodu būtent tokius klausimus.

• Tam tikrus dalykus visada matau anksčiau arba kitaip nei kiti.

• Mano turimos žinios įsipina būtent šitaip.

• Kai einu šia kryptimi, žmogui pradeda keistis požiūris į savo situaciją.

Tada tai, kas pradžioje buvo tik nuojauta, pradeda ryškėti.

• Pradžioje – pajauta.

• Tada – praktika.

• Vėliau – įvardijimas.

• Dar vėliau – struktūra.

Ir ilgainiui iš to gimsta autorinis metodas.

Ne todėl, kad tau reikia dar vieno metodo.

O todėl, kad pagaliau atpažįsti savąjį.

Ir jis nebūtinai atrodo kaip graži schema su penkiais žingsniais.

Kartais autorinis metodas yra daug subtilesnis:

Gebėjimas kiekviename susitikime išgirsti, pamatyti ir pajusti, kas iš tiesų vyksta, ir iš to pasirinkti, kaip žmogų geriausia palydėti.

Autorinis metodas – “priešnuodis konkurencijai”

Kai tavo veikla pastatyta tik ant metodo, kurį išmokai kartu su šimtais ar tūkstančiais kitų žmonių, „konkurencijos baubas“ tampa labai realus.

Kai „tokių pačių“ tiek daug, klientui sunku suprasti, kodėl rinktis tave, o ne kitą tos pačios sistemos praktikę.

Tada prasideda marketingo maratonas: konkuruojama patirtimi, sekėjų skaičiumi, kaina, sertifikatų kiekiu arba tuo, kas garsiau komunikuoja, ar turi stipresnį užnugarį “verslo klube”.

Bet kai tavo veiklos pagrindas nėra svetimos sistemos atkartojimas, situacija keičiasi.

Tu gali naudoti tuos pačius įrankius kaip kiti.

Bet tai, kaip juos matai, jungi ir pritaikai, yra tavo.

Nes niekas neturi tavo istorijos, tavo patirties, tavo klausimų, tavo gebėjimo matyti mechanizmus ir būdo, kuriuo visa tai sujungi.

Čia konkurencija magiškai nepradingsta.

Bet ji nustoja būti pagrindiniu tavo veiklos klausimu.

Nes žmogus renkasi tave ne dėl metodo, kurį moki.

Jis renkasi tave dėl pokyčio, kurį gali padėti jam sukurti.

O kaip dėl „blokų“ ir „darbo su savimi“?

Čia atsiranda dar vienas Intuityviosios mentorystės skirtumas.

Daugybę metų saviugdoje ir dvasinėse praktikose mokėmės ieškoti:

• Koks mano blokas?

• Ką dar turiu išsivalyti?

• Kokią traumą išsigydyti?

• Kurį įsitikinimą pakeisti?

Kartais toks susižiūrėjimas tikrai reikalingas.

Viskas gerai.

Tačiau būna, kad toks nuolatinis savęs „taisymas“ pradeda palaikyti tavo tapatybę, kaip žmogaus, su kuriuo „vis dar kažkas negerai“.

Todėl Intuityviojoje mentorystėje pagrindinis klausimas nėra:

„Kokį bloką man dar reikia išsivalyti?“

Jis čia visai kitas:

O kas, jeigu viskas su tavim gerai?
Kas, jeigu atėjo laikas priimti sprendimus iš tapatybės žmogaus, kuris jau yra pakankamas veikti ir tai turėti?

Tai nereiškia užsimerkti ir apsimesti, kad baimės, traumos ar seni modeliai neegzistuoja.

Tai reiškia neleisti jiems amžinai spręsti, kas tu esi ir kiek tau leidžiama gyvenime.

Paprastai didžiausias pokytis įvyksta ne tada, kai pagaliau „išsivalai paskutinį bloką“.

O tada, kai nustoji būti ta, kuri vis dar ruošiasi gyvenimui, ir pradedi veikti kaip ta, kuri jį jau gyvena.

Todėl Intuityviojoje mentorystėje nemažai dėmesio skiriama tapatybės pokyčiui.

Nes kartu su tuo keičiasi ir mastelis, kuriame sau leidi veikti.

Nauja mentorystės paradigma

Intuityviosios mentorystės esmė nėra parengti kuo daugiau žmonių, turinčių savo metodus.

Autorinis metodas – tik viena natūrali šio proceso pasekmė.

Didesnis pokytis yra kitas.

Iš žmogaus, kuris ieško atsakymų ir patvirtinimų išorėje, tampi žmogumi, kuris geba remtis savo vidiniu autoritetu.

• Pirmiausia – savo gyvenime.

• Tada – lydėdamas kitą.

• O vėliau – kurdamas savo unikalią veiklą ir didesnį poveikį pasaulyje.

Todėl gera mentorė nėra ta, kuri geriausiai atkartoja išmoktą metodą.

Gera mentorė ta, kuri geba matyti žmogų, suprasti jo situaciją ir padėti jam sukurti pokytį, nekurdama priklausomybės nei nuo konkretaus metodo, nei nuo pačios savęs.

Ir manau, būtent čia prasideda nauja mentorystės paradigma.

Žaneta Jūra | Akademija PERKURK SAVE
Intuityvioji mentorystė versle - nuo vidinio vedimo iki realios veiklos.